Biblioteka

Keletas gyvenimo faktų, kodėl jis toks, o ne kitoks.
Gimė vyriausiuoju vaiku didelėje šeimoje Varėnos rajone. Startą į muziką davė tėvas vargonininkas, išmokęs skambinti fortepijonu ir vargonais. Vėliau šeimoje apsilankęs gydytojas ir susižavėjęs juo siunčia į Plungės dvaro mokyklą, kurioje prasideda muzikos kelias: groja mokyklos orkestre, kuria pirmuosius kūrinius. Mykolo Oginskio finansuojamas mokosi Varšuvos muzikos institute. Čia pasireiškia didelis savęs ieškojimas, alkis žinioms, tobulėjimas. Toliau skambinęs fortepijonu, kūręs, mokęsis kompozicijos, neatsideda vien muzikai: studijuoja istoriją, numizmatiką, mineralogiją, astrologiją, filosofiją, estetiką, ir tai padeda formuotis asmenybei. Būdamas kuklus žmogus, jaučiasi mažas, tačiau atsakingas. Šalia savišvietos, rūpinasi kitais, rašo nuostabius laiškus šeimai, broliui. Sukuria savo pirmąją poemą „Miške“. Leibnico konservatorijoje dar gilinęs muzikines žinias, supranta, kad dar per mažai žino. Aplankęs dailės parodas, susižavi tapyba: ,,tai ko aš negaliu pasakyti garsiai“, - mezga dialogą tarp meno pasaulių dailininkas. Gyvenimas nelepina: didžiulės pastangos kūrybai sveikatos sąskaita, tačiau labai remia, palaiko draugai, jų dėka apkeliauja visą Europą. Grįžęs į Lietuvą kelia idėją, kad visi meno darbai turi likti Lietuvai, čia daug dirba: kuria muziką, buria chorus, pats akompanuoja, groja, surengia pirmą dailės parodą, antrajai duoda 60 paveikslų, pirmasis iškelia idėją, kad dailės parodoje turi būti ne vien paveikslai. Vieno spektaklio metu susipažįsta su savo meile – Sofija Kymantaite, kurią vėliau veda ir susilaukia dukters. Būdamas kuklus, jaučiasi toks mažas, bet atsakingai suvokdamas pasirinkto kelio trumpumą, kad šeimai niekada nesuteiks pastovaus stabilumo, nuolat dėl jos jaudinasi.
Ne tik muzikoje ir dailėje
Pirmiausiai minėdami M. K. Čiurlionį, kalbame, kad buvo dailininkas ir kompozitorius. Tikrai mažai žinoma fotografija, grafika – nedidelės kompozicijos tušu ant popieriaus plunksnele, teptuku. Atvirukai spalvinti pieštuku, siųsti draugams. Liaudies dainų rinkiniai papuošti piešinukais, inicialai simbolizuoja jo užmojus, leisti tautosaką, padavimus, kurie ir liko neįgyvendinti.
Literatūriniai bandymai - visą M. K. Čiurlionio publicistiką, o ypač laiškus žymi ryškus žodis ir talpus vaizdas Šiaip ar taip, žinomas tėra vienintelis jo mėginimas kai ką išspausdinti vadinosi „Rekovalescento užrašai“.
Jaunas trapus šviesulys užgesęs labai greitai, buvo be galo gilus ir brandus žmogus, o „idėjomis ir mintimis, kurios aktualios ir šiandien mūsų visuomenei, šiuolaikinis žmogus“, - akcentuoja mokytoja baigdama muzikos vakarą. Filosofinis visko analizavimas, aktualūs klausimas: „ką palieki? ko gyvenai?“ ir vedė jį į priekį. Anot mokytojos, svarbu neišmokti, kiek kūrinių parašė M. K. Čiurlionis, o paaiškinti visam pasauliui - koks jis buvo. Linksmų kūrinių mažuma, atsispindi ilgą ėjimą sunkiu keliu.
Jaunieji muzikantai: smuikininkų ansambliai, pianistės Kotryna Meidutė, Goda Baranauskaitė, Monika Kukarėnaitė, Ugnė Zlatartavičiūtė, akordeonistas Benjaminas Venclovas bei mokytoja Gintarė Armonaitienė suteikė galimybę dar kartą pažinti M. K.Čiurlionio asmenybę, jo dvasinius bei kūrybinius ieškojimus, visuomeninius darbus Lietuvos labui. M. K. Čiurlionio laiškų ištraukos Sofijai ir broliui Povilui, nuotraukos iš šeimos archyvo, dailininko paveikslų reprodukcijos, retai publikuojami, grafikos ir fotografijos darbai, muzika sužavėjo klausytojus, paskatino domėtis M.K.Čiurlionio kūryba ir didžiuotis šiuo iškiliu Lietuvos menininku.

Parengė Dainora Narkūnienė